„OpenAI” sukurtas kalbos modelis „ChatGPT” tapo pagrindine jėga, keičiančia įdarbinimo sritį. Paprasčiau tariant, „ChatGPT” puikiai atlieka tokias užduotis, kaip duomenų įvedimas, turinio generavimas ir įprastų užduočių apdorojimas, kai nereikia priimti sudėtingų sprendimų.
Transformacinis poveikis darbo vietoms
Neseniai atlikta 1 000 įmonių vadovų apklausa atskleidė išsamias įžvalgas apie ChatGPT poveikį darbuotojams. Stebina tai, kad 48 proc. įmonių, naudojančių ChatGPT, jau nusprendė pakeisti savo organizacijos darbuotojus. Šis pokytis ypač pastebimas darbo kategorijose, kuriose atliekamos pasikartojančios ir taisyklėmis pagrįstos funkcijos.
Be to, apklausoje pabrėžiama, kad 25 proc. šių bendrovių teigia, jog integravusios ChatGPT į savo veiklą sutaupė nemažai lėšų. Šis finansinis efektyvumas ypač ryškus tose pramonės šakose, kuriose užduotys yra nuspėjamos ir susijusios su standartizuotais procesais.
Kokioms darbo vietoms gresia pavojus?
Ypač didelė rizika, kad ChatGPT pakeis darbus, kuriuose daugiausia reikia ieškoti informacijos ir priimti paprastus sprendimus. Duomenų įvedimo užduotys, paprastas bendravimas su klientais ir pagrindinės administracinės funkcijos yra vienos iš labiausiai pažeidžiamų automatizavimo požiūriu.
Be to, net 93 proc. apklaustų įmonių išreiškė ketinimą diegti arba plėsti „ChatGPT” naudojimą. Tai rodo, kad vis daugiau organizacijų supranta šios technologijos teikiamą naudą racionalizuojant veiklą, didinant efektyvumą ir mažinant veiklos sąnaudas.
„ChatGPT” privalumai: vertingas turtas darbo vietoje
Vienas iš išskirtinių „ChatGPT” privalumų yra tai, kad ji moka įvesti duomenis, kurti turinį ir apdoroti pasikartojančias užduotis. Modelio gebėjimas veiksmingai atlikti šias funkcijas labai padeda didinti produktyvumą ir racionalizuoti organizacijų veiklą. Automatizavus kasdienes ir daug laiko reikalaujančias užduotis, darbuotojai gali sutelkti dėmesį į strategiškai svarbesnę ir didesnę vertę kuriančią veiklą, o tai skatina dinamiškesnę ir lankstesnę darbo aplinką.
Be to, „ChatGPT” gebėjimas greitai apdoroti didelius informacijos kiekius pagerina sprendimų priėmimo procesus. Įmonės gali pasinaudoti „ChatGPT” generuojamų duomenų įžvalgų galia, kad galėtų priimti pagrįstus sprendimus, optimizuoti strategijas ir išlikti konkurencingoje aplinkoje.
Trūkumai: „ChatGPT” programos apribojimai
Tačiau labai svarbu žinoti apie „ChatGPT” apribojimus. Šis modelis stokoja pagrindinių žmogiškųjų savybių, tokių kaip empatija, kūrybiškumas, kritinis mąstymas ir problemų sprendimo įgūdžiai. „ChatGPT” puikiai atlieka užduotis su aiškiais parametrais ir aiškiai apibrėžtais tikslais, tačiau susidūrus su dviprasmybe arba scenarijais, kuriems reikia gilaus žmogaus emocijų ir konteksto supratimo, ji patiria sunkumų.
Empatijos ir kūrybiškumo stoka reiškia, kad ChatGPT gali nepavykti atlikti užduočių, kurioms reikia niuansuoto ir išradingo požiūrio. Pramonės šakose, kuriose labai svarbus kontaktas su žmonėmis, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo ar kūrybinės veiklos srityse, „ChatGPT” trūkumai tampa akivaizdūs. Nors ChatGPT yra vertingas įrankis, padedantis automatizuoti tam tikras funkcijas, iš tiesų jis negali visiškai pakeisti dinamiško prisitaikymo ir emocinio intelekto, būdingo žmogui.
Atėnės požiūris: „ChatGPT” naudojama kaip priemonė, o ne kaip pakaitalas
„Atena”, kaip įdarbinimo agentūrai, naudinga integruoti „ChatGPT” į savo veiklą. Manome, kad „ChatGPT” yra vertingas įrankis, didinantis efektyvumą ir padedantis tobulinti paslaugas. „ChatGPT” nepakeičia mūsų darbuotojų, bet yra priemonė užduotims supaprastinti ir bendram produktyvumui padidinti.
Be to, „Atena” visas dėl „ChatGPT” naudojimo sutaupytas lėšas investuoja į savo darbuotojų atlyginimus. Toks požiūris atspindi mūsų įsipareigojimą išlaikyti įdarbinimo metodą, orientuotą į žmones. Be to, technologijos naudojamos taip, kad papildytų ir padėtų darbuotojams, o ne juos išstumtų.
Išvada: darbuotojų pusiausvyros užtikrinimas
Apibendrinant galima teigti, kad ChatGPT atsiradimas kelia svarbių klausimų apie užimtumo ateitį. Nors šis modelis turi neginčijamų privalumų tam tikrose srityse, jis neatspindi unikalių žmogaus savybių, kurios yra labai svarbios atliekant užduotis, reikalaujančias kūrybiškumo, empatijos ir kritinio mąstymo. ” Atena” metodas yra darnaus technologijų ir žmogiškųjų žinių integravimo pavyzdys. Taip sukuriama darbo vieta, kurioje abi sritys gali sinergiškai klestėti. Besikeičiančioje aplinkoje akivaizdu, kad svarbiausia rasti pusiausvyrą. Tokia pusiausvyra leidžia išnaudoti tiek technologijų, tiek žmogiškųjų gebėjimų privalumus.
