Ar bendraudami su žmonėmis taip pat susiduriate su įsitikinimu, kad tik tie, kurie turi universitetinį išs ilavinimą ir priešais ar už savo vardo ir pavardės rašo mokslo laipsnį, paprastai laikomi gerbiamais ir pripažintais visuomenėje? Tačiau tai nėra sėkmės gyvenime garantija ir negarantuoja, kad kartą per mėnesį automatiškai gausite patrauklų atlyginimą. Priešingai, net ir geri amatininkai, kuriems kartais užtenka tik pameistrystės pažymėjimo, kad galėtų užsiimti savo profesija, turi galimybę uždirbti didesnius nei įprasta atlyginimus. Susidomėjimas amatais pamažu, bet užtikrintai blėsta, tačiau jie reikalingi kaip druska. Juk kvalifikuotas mūrininkas ar elektrikas visada praverčia, ar ne?
Panašūs atlyginimai
Tačiau kai kurių amatininkų profesijos iš tikrųjų gali uždirbti tiek pat, o kartais net daugiau nei universitetinio išsilavinimo reikalaujančių profesijų darbuotojai. Pavyzdžiui, gydytojai, vaistininkai, teisininkai, architektai ir buhalteriai yra vienareikšmiškai viena iš profesijų, kurioms reikia aukštojo išsilavinimo. Tiesa, kad šioms profesijoms reikia ilgų studijų ir mokymosi metų, be kurių šie darbuotojai negalėtų išsiversti .
Tačiau yra darbų, kuriuos dirbant nereikia metų metus uoliai sėdėti prie knygų. Tai tradiciniai amatai, kuriems reikia ne tik tam tikro rankų miklumo ir įgūdžių, bet ir žinių. Šiai kategorijai daugiausia priskiriami mūrininkai, elektrikai, santechnikai, suvirintojai, plytelių klojėjai, taip pat viešojo maitinimo sektoriaus darbuotojai – konditeriai ar padavėjai. Tai gali būti ir kūno priežiūros srities profesijos, kurių užduotis – gražinti kitus: kirpėjai ar kosmetologai.
Didelė amatininkų paklausa, mažas susidomėjimas jais tapti
Šios profesijos yra labai paklausios, jų paklausa didelė. Juk kažkas turi mums pastatyti tą namą. Tačiau pasiūla yra maža, nepaisant padoraus uždarbio. Nors šiems žmonėms taip pat gerai mokama, nes jie yra deficitinė prekė. Manoma, kad universitetai kasmet parengia daugybę absolventų, kurie negali rasti darbo ir retai kada gali įsidarbinti darbo rinkoje. Todėl apie profesijos pasirinkimą verta pagalvoti jau baigus pradinę mokyklą, nes tai svarbus žingsnis, kuris turės didelę įtaką visam žmogaus gyvenimui.
Toliau pateiktose dviejose lentelėse galite palyginti darbo vietų, kuriose būtinas koledžas, ir tų, kuriose jis nereikalingas, atlyginimus.
| Rumunija | Bulgarija | Vengrija | Slovakija | Lietuva | Vokietija | Nyderlandai | |
| elektrikas | 480 – 950 | 420 – 880 | 730 – 1560 | 900 – 2000 | 715 – 1460 | 2300 – 4400 | 2200 – 4100 |
| mūrininkas | 350 – 1030 | 340 – 1030 | 660 – 1660 | 800 – 2300 | 460 – 1255 | 1500 – 5000 | 1400 – 4900 |
| santechnikas | 470 – 830 | 380 – 910 | 525 – 1120 | 800 – 1900 | 600 – 1580 | 2300 – 4500 | 2200 – 4300 |
| suvirintojas | 560 – 1200 | 400 – 1160 | 590 – 1700 | 1000 – 2000 | 830 – 1880 | 1600 – 5400 | 1600 – 5800 |
| dailidė | 430 – 1090 | 350 – 1000 | 650 – 1500 | 830 – 1600 | 500 – 1300 | 1500 – 5200 | 1500 – 4800 |
| mechanikas | 510 – 960 | 450 – 1060 | 590 – 1350 | 800 – 2000 | 730 – 1310 | 2000 – 4300 | 1950 – 4100 |
| kirpykla | 330 – 850 | 290 – 830 | 450 – 1430 | 650 – 1750 | 430 – 1070 | 1600 – 3200 | 1600 – 3000 |
| kosmetologė | 350 – 800 | 415 – 830 | 500 – 1230 | 700 – 1300 | 430 – 1020 | 1700 – 3400 | 1600 – 3200 |
| manikiūrininkė | 400 – 830 | 290 – 1220 | 530 – 1430 | 650 – 1450 | 470 – 1120 | 2000 – 4000 | 1900 – 3800 |
| Šefas | 430 – 880 | 430 – 950 | 480 – 1100 | 700 – 1900 | 600 – 1140 | 1700 – 4000 | 1800 – 3600 |
| Padavėja | 340 – 770 | 360 – 840 | 480 – 970 | 700 – 1700 | 480 – 780 | 1500 – 3600 | 1500 – 3500 |
| pastolių montuotojas | 390 – 1400 | 430 – 1315 | 575 – 1810 | 750 – 2300 | 565 – 1730 | 1900 – 6500 | 1700 – 5800 |
Dvigubas ugdymas
Patartina siekti šių paklausių darbo vietų, ir tai tikrai geriau nei eiti į universitetą tik dėl diplomo ar užpildyti laiką, kurį jauni žmonės nežino, ką daryti. Puikus sprendimas, kaip išspręsti mažos kvalifikuotų specialistų pasiūlos problemą, yra dualinė švietimo sistema, kurios modelis taikomas, pavyzdžiui, Šveicarijoje. Jos įvedimas davė labai gerų rezultatų šaliai – nedarbo lygis išliko žemas. Kvalifikuotas mūrininkas, suvirintojas ar pastolių montuotojas uždirbs panašiai ar net daugiau nei biure dirbantis buhalteris ar architektas.
| Rumunija | Bulgarija | Vengrija | Slovakija | Lietuva | Vokietija | Nyderlandai | |
| Teisininkas | 615 – 2200 | 610 – 1780 | 830 – 1980 | 1000 – 2700 | 940 – 2400 | 2700 – 7200 | 2700 – 7500 |
| Gydytojas | 650 – 3215 | 360 – 1540 | 760 – 3650 | 1100 – 3700 | 1000 – 2540 | 2700 – 7600 | 3000 – 7000 |
| vaistininkas | 550 – 1250 | 670 – 1690 | 875 – 1600 | 1100€ – 1800 | 860 – 1690 | 2200 – 5600 | 2200 – 5200 |
| IT specialistas | 530 – 1730 | 610 – 1950 | 780 – 1950 | 1200 – 2700 | 815 – 2300 | 3000 – 6000 | 3000 – 6000 |
| Buhalteris | 500 – 1500 | 490 – 1120 | 800 – 1500 | 980 – 1850 | 700 – 1530 | 2000 – 4700 | 2200 – 5000 |
| architektas | 545 – 1210 | 490 – 1350 | 690 – 1750 | 970 – 2200 | 720 – 1670 | 1900 – 6200 | 1800 – 6700 |
Jaunimą nuo pat pradžių reikia skatinti, kad dirbti kvalifikuotą darbą nėra gėda ir kad tai nėra juodas darbas. Iš tiesų, tai profesijos, kuriose jie gali užsidirbti padorų pragyvenimą ir daug prisidėti prie visuomenės ir kitų žmonių gerovės. Juk senas posakis yra teisingas: Amatas turi auksinį dugną.
ATENA gali pasiūlyti patraukliai apmokamą darbą įvairiuose sektoriuose, įskaitant gamybos pramonę. Turime įdomių darbo pasiūlymų, ypač Vokietijoje ir Nyderlanduose .
Kokia jūsų nuomonė apie amatininkų profesijas, ar jos reikalingos, ar ne? Ar dirbate šiuos darbus? Pasidalykite su mumis savo patirtimi toliau pateiktame komentarų skyriuje.
