Viena iš rimčiausių, tačiau ne taip populiariai sprendžiamų šių laikų problemų yra visuomenės senėjimas. Europos Sąjungoje gimstamumo rodikliai yra problemiški, o tai verčia susimąstyti apie darbo jėgos ateitį ne tik mūsų šalyje.
Nors Europos Sąjunga plečiasi ir joje atsiranda naujų valstybių narių, o jos piliečių gerovė didėja, ji susiduria su šia problema. Vis mažesnis gimstamumas kelia grėsmę darbo rinkai, sveikatos priežiūros sistemai ir pensijų sistemai. Demografinėse ataskaitose įspėjama, kad Europos gyventojai pamažu nyksta. Tuo pat metu apklausos rodo, kad europiečiai norėtų turėti daugiau palikuonių. Tačiau tik darant prielaidą, kad jos bus ekonomiškai pakankamos.
Ar sulauksime demografinės krizės?
Galima tvirtai prognozuoti, kad artimiausiais dešimtmečiais išgyvensime precedento neturinčią demografinę krizę. Dėl mažo gimstamumo, jaunų žmonių išvykimo į užsienį, ilgėjančios gyvenimo trukmės ir uždaro požiūrio į užsieniečius galime tapti viena labiausiai senėjančių visuomenių Europos Sąjungoje. Gyventojų senėjimas, be abejo, yra tendencija, su kuria susiduria visos išsivysčiusios pasaulio šalys, taigi tai nėra vien mūsų problema. Pagal demografines prognozes Vakarų ir Šiaurės Europos padėtis yra pastebimai geresnė nei Pietų ir Rytų Europos. Todėl sprendžiant demografinę krizę reikėtų imtis priemonių ekonomikos, užimtumo ir šeimos sektoriuose.
Tokiose šalyse kaip Norvegija, Danija ir Airija gyventojų skaičius didės, o Suomijoje gyventojų skaičius išliks beveik nepakitęs. Po 2030 m. Slovakijos laukia laipsniškas gyventojų išnykimas ir tuo pat metu spartesnis gyventojų senėjimas nei Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse. Šiandien vis dar esame viena jauniausių Europos tautų, tačiau senstame greičiau nei kitos. Iki 2060 m. jau turėtume būti viena labiausiai senstančių Europos tautų. Tai reiškia, kad bus daug sunkiau išlaikyti sveikatos ir pensijų sistemų finansavimą. Taigi senėjimas bus ne laipsniškas, o labai dinamiškas. Todėl tapsime viena sparčiausiai senstančių Europos gyventojų grupių.
Dėl mažo gimstamumo laipsniškai didės gyventojų senėjimas
Demografiniai pokyčiai Europos šalyse yra pernelyg skirtingi, kad būtų galima vieningai prognozuoti produktyvumo augimą visoje Europoje. Nėra nė vienos šalies, kurioje būtų tik teigiama tendencija, tačiau kai kurie tendencijos vertinimai yra matomi. Demografiniu požiūriu laimėtojos yra šiauriau esančios šalys, taip pat Vokietija, kurioje per ateinantį dešimtmetį padidės 30-49 metų amžiaus žmonių dalis. Panašios tendencijos turėtų vyrauti Danijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Darbo našumo augimas Vidurio ir Rytų Europoje gali baigtis ir dėl to, kad mažėja 30-49 metų amžiaus darbuotojų skaičius dėl jų nuolatinės migracijos į Vakarus. Tai ypač pajus Čekija ir Vengrija. Slovakija turėtų nukentėti mažiau, tačiau kitą dešimtmetį darbuotojų mažės taip pat.
Nepalankias prognozes gali lemti kelios priežastys. Gimstamumas Slovakijoje yra mažesnis nei Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse. Moterys daugiau siekia karjeros, mažiau tuokiasi ir daugėja skyrybų. Prie to reikia pridėti ir naujus bendro gyvenimo modelius, tarp kurių yra ir vienišų tėvų ar homoseksualų sąjungos. Daug jaunų žmonių išvyksta į turtingesnes šalis, ieškodami geresnio išsilavinimo ir karjeros. Paradoksalu, kad esame gana uždari imigrantams iš kitų šalių ir tikriausiai nesame jiems itin patrauklūs. Taigi mes nesame vienintelė valstybė, kuri susiduria su sunkumais arba. bus sunku kovoti su žmonių netektimi.
„Natūralus nykimas Europoje yra daug dažnesnis nei JAV dėl vyresnio amžiaus gyventojų, mažesnio gimstamumo ir mažesnio vaisingo amžiaus moterų skaičiaus. Natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas kelia didelį politinį susirūpinimą, nes jis mažina regiono demografinį atsparumą, mažina jo ekonominį gyvybingumą ir konkurencingumą.”
– demografas Dudley Postonas ir kolegos iš Teksaso A&M universiteto
Migracija kaip problemos sprendimas
Jei visuomenė senės, mažės darbo vietų ir daugės pensininkų. Taip pat gali susidaryti situacija, kai gyventojų skaičius didėja, tačiau ekonominis lygis nesudaro sąlygų gyventi patenkinamai. Tačiau užsienio darbuotojai galėtų padėti ekonomikai augti. Jos yra lanksčios ir nukreiptos į tuos profesinius sektorius, kuriuose labiausiai trūksta darbo jėgos.
„Europos Sąjungos šalyse, kuriose remiama šeimos politika ir darbo bei šeimos gyvenimo derinimas, gimstamumas yra didesnis. Imigracija svariai prisideda prie įvairaus lygio aktyvių gyventojų atnaujinimo ir stiprinimo.”
– sociologas François Héran
Mūsų požiūriu, sienų atvėrimas trečiosioms šalims yra vienas iš būdų išvengti demografinės krizės. Jei gimstamumo, migracijos ar mirtingumo rodikliai labai nepadidės, spaudimas pensijų sistemai sparčiai didės. Migracija gali būti pagrindinė sąlyga siekiant išvengti gyventojų senėjimo ir darbo jėgos mažėjimo. Tai nekeltų pavojaus, kad beveik visų Europos Sąjungos šalių pensijų sistemos bus pernelyg apkrautos. Teigiamą poveikį pajusime tik tada, jei visuomenė sugebės valdyti ir integruoti migraciją.
