Netikėtas įvykis, tačiau turėjęs didžiulį poveikį pasauliui. Retkarčiais jis įskrenda ir išskrenda, bet palieka gaiduką. „Juodoji gulbė” sugrįžo.
Ne kitaip buvo ir 2008 m., kai ji smarkiai paveikė pasaulinę finansų sistemą. Arba 2011 m., kai Europą sukrėtė skolų krizė. Pasaulis dar neatsigavo nuo šių prieš dešimtmetį kilusių krizių padarinių, kaip rodo nulinės palūkanų normos ir tebesitęsiantis kiekybinis skatinimas. Nors pirminės sisteminės destrukcijos padariniai vis dar išlieka, juodoji gulbė vėl praskrido virš pasaulio. Šį kartą su dar didesnėmis galimomis pasekmėmis.
Šalys kovoja su krize
Epidemiologinės ir ekonominės krizės turi bent vieną bendrą bruožą: jas galima sustabdyti. Daugelis Azijos šalių parodė, kaip galima kovoti su piktybinio viruso plitimu ir beveik visiškai jį panaikinti. Vadybiniu ir valstybiniu požiūriu tai yra sunki kova, tačiau tai įmanoma.
Jei imamasi greitų ir veiksmingų veiksmų ir viruso plitimas sustabdomas pirmajame etape, kaip, pavyzdžiui, Singapūre, ekonominės pasekmės yra minimalios. Tačiau, jei protrūkis tampa epidemija, veiksmai yra daug sudėtingesni ir skausmingesni. Pietų Korėja taip pat parodė, kad tokią situaciją galima suvaldyti.
Europos nesėkmė
Europa labai atsilieka prevencijos ir planavimo, galimai užsikrėtusiųjų ištyrimo, duomenų rinkimo ir vertinimo srityse. Tačiau taip pat ir asmenų požiūrį į epidemijos plitimą. Todėl daugelio nestebina, kad daugelyje Europos šalių užsikrėtusiųjų skaičius kasdien auga tūkstančiais. Pasitvirtino nuogąstavimai, kad jie viršys Kinijos lygį.
Vuchano regiono ekonominės produkcijos nuosmukis parodė, kokį didelį poveikį karantinas gali turėti šalies ekonomikai. Kinijos ekonomikos nuosmukis pirmąjį ketvirtį buvo didžiausias nuo matavimo pradžios. Tai taip pat kelia didelį susirūpinimą dėl Europos ekonomikos būklės, nes epidemija vis didėja.
Padėtis Europoje iš esmės skiriasi nuo Azijos. Azijos vertybių reitinge šeima buvo pirmoje vietoje, o valstybė – žemiau; Europoje – pats individas. Pasirodo, didžiausią grėsmę epidemijos plitimui senajame žemyne kelia ne tik Europos nepasirengimas epidemijai, bet ir Vakarų individualizmas.
Jungtinėje Karalystėje net ketvirtadalis gyventojų atsisakė keisti savo įpročius dėl koronaviruso. Net ir remdamasi savo pozicija, Didžiosios Britanijos vyriausybė nesiėmė jokių drastiškesnių priemonių, pavyzdžiui, neatšaukė masinių akcijų ar neuždarė mokyklų.
Dabartinės globalizacijos eros pabaiga?
Dėl koronaviruso realiosios palūkanų normos sumažėjo 1,5 %, palyginti su numatomu scenarijumi be pandemijos. Dėl daugelio Europos pandemijų taip pat sumažėjo prekyba. Nors prieš krizę stipresni prekybos santykiai lėmė aukštesnį pragyvenimo lygį. Bet kokia baimė dėl sveikatos atnešė ramybę. Pasibaigus ispaniškam gripui, baigėsi pirmoji pramoninės globalizacijos era, kurią jau buvo nuslopinę Pirmojo pasaulinio karo padariniai. Taigi, dėl karūnos krizės gali būti užblokuota per pastaruosius du dešimtmečius susiformavusi tiekimo iš Kinijos grandinė.
Galime sakyti, kad pandemijos padidins darbo užmokestį, tačiau jos nuvils realiomis pajamomis. Skirtingai nuo kitų katastrofų, pavyzdžiui, karų ar stichinių nelaimių, po pandemijų nėra staigaus kapitalo paklausos padidėjimo, todėl ilgą laiką realiosios palūkanų normos būna nedidelės.
