Dar praėjusių metų pabaigoje analitikai manė, kad besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių akcijoms bus naudingas prekybos ginčų išsprendimas ir Kinijos pinigų politikos postūmis, todėl jos stipriai kils. Savo ruožtu Europos akcijoms turėjo būti naudingi geresni „Brexit” rodikliai ir viltys dėl „žaliosios” ekonominės politikos.
Dėl koronaviruso atsiranda naujų ekonominės veiklos atvejų
Kaip įprasta, ši pandemija daro poveikį jos bendrai pasiūlai. Todėl jos poveikį sunku įveikti naudojant standartines makroekonomines priemones. COVID-19 pandemija šiais metais sukels pasaulio ekonomikos nuosmukį, kuris gali būti didesnis nei 2008 ir 2009 m. finansų krizė. Finansų rinkos dabar įvertina tikimybę, kad virusas ir toliau darys ekonominį poveikį po 2020 m. pirmojo ketvirčio. Kitose šalyse taip pat matysime vietinių infekcijos protrūkių, panašių į tuos, kurie buvo Italijoje ir Ispanijoje, kurie laikinai sutrikdys ekonominius santykius. Tuo pat metu dėl koronaviruso teks atidėti derybas dėl „Brexit”, o tai taip pat tam tikru būdu pakenks ekonomikai.
Virusas pirmiausia smogė Kinijai, kuri pasaulio ekonomikoje gamybos sektoriuje prilygsta Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) šalims. Gamintojai visame pasaulyje pasikliauja Kinijoje pagamintais komponentais ir dalimis. Atrodo, kad dabar epidemija šioje šalyje mažėja, tačiau Kinijos gamyba dar nepasiekė ankstesnio lygio. Virusas paveikė ir kitas Azijos šalis (Japoniją, Korėją, Singapūrą), kurios glaudžiai susijusios su pasaulinėmis gamybos grandinėmis. Pastarosiomis dienomis naujų užsikrėtusiųjų skaičius JAV labai išaugo, panašios tendencijos pastebimos ir Vokietijoje bei Prancūzijoje. Taigi kalbame jau ne tik apie Kinijos problemą. Į pirmą vietą iškyla Italija, Ispanija ir kitos Europos šalys.
Europos centrinis bankas mums padės
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimais, jei pandemija apsiribotų Kinija ir keliomis kitomis šalimis, pasaulinio produkto augimas šiais metais sumažėtų apie 0,5 %. Tačiau jei pandemija išplis visame šiaurės pusrutulyje, poveikis gali siekti 1,5 proc., o didžioji dalis šios sumos teks bendrai pasiūlai.
„Valdančioji taryba padarys viską, kas būtina pagal savo įgaliojimus. Prireikus pirkimo programą galima dar labiau padidinti. Esame pasirengę sušvelninti kai kuriuos obligacijų pirkimo apribojimus, o tai turėtų padėti tokioms šalims kaip Italija, kur šių obligacijų pajamingumas smarkiai išaugo išplitus naujam virusui.”
– Europos Centrinis Bankas
Suprantama, kad didžiausi apribojimai buvo priimti Romoje, kur ligos aukų skaičius iki šiol kasdien buvo didesnis nei ankstesnę dieną. Mokyklos, įstaigos ir visos parduotuvės nedirba, išskyrus maisto prekių parduotuves, vaistines ir kai kurias vaistines. Kitos Europos šalys palaipsniui pradėjo taikyti panašias priemones. Tas pats pasakytina ir apie draudimą keliauti iš Šengeno erdvės į Jungtines Amerikos Valstijas. Mirtingumo rodikliai taip pat rodo, kad Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje užregistruota daug daugiau atvejų, nei pavyko patvirtinti ir pranešti.
Italijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje mirtingumo rodikliai iki šiol buvo daug didesni, o tai gali būti susiję su netinkamais tyrimais. Kartu tai gali būti ir pernelyg apkrautų sveikatos priežiūros sistemų ir nepakankamo pranešimų apie atvejus derinys.
Fiskalinės politikos vaidmuo bus skatinti paklausą, kaip tai jau daro Honkongas, teikdamas tiesiogines finansines injekcijas. Pinigų politika savo ruožtu turėtų stengtis neapsunkinti finansinių sąlygų įmonėms. Pavėluota centrinių bankų reakcija gali padidinti defliacijos riziką, kuri yra labai opus klausimas, ypač besivystančiose šalyse.
