Skaitmeninimas artimiausiais metais pakeis ir darbo pasaulį, ir įpročius. Neseniai atliktoje analizėje teigiama, kad šis pokytis kelia nemažai pavojų darbdaviams, tačiau jis gali suteikti ir nemažai galimybių. Ar visuomenė tam pasirengusi?
Artėjanti 4.0 pramonės revoliucija turės didžiulį poveikį pasaulio darbo jėgai. Mašinos ir dirbtinis intelektas didins savo dalį pramonėje, o žmonių darbo dalis iki 2025 m. sumažės nuo dabartinių 71 proc. iki 58 proc. Įvyks tai, kas įvyko per visas technologines revoliucijas praeityje. Dabartinis skirsis tik tempu ir mastu, kuris neturi precedento istorijoje.
Žmogus prieš mašiną
Pastaraisiais metais atmosfera darbo rinkoje labai pasikeitė. Gamybos ir paslaugų sektoriuje vis dažniau naudojama robotika ir numatomas dirbtinio intelekto augimas dažnai laikomi darbo vietų naikinimu arba darbuotojų įbauginimo priemone. Lankstus darbas galiausiai gali reikšti daugiau darbo, tačiau jis taip pat gali sukelti stresą ir pakenkti sveikatai. Net 78 proc. respondentų teigė, kad skaitmeninimas didina jų darbo krūvį. Jiems kelia susirūpinimą tai, kad reikia didinti veiklos efektyvumą ir elgesio kontrolę. Todėl artėjanti 4.0 pramonės revoliucija suteikia ne tik galimybių, bet ir pavojų.
Naujos technologijos šiandien taip pat suteikia naujų galimybių darbo rinkoje. Net jei 70 mln. miestų visiškai pasikeis arba išnyks, tikimasi, kad dėl naujo mašinų ir žmonių darbo pasidalijimo bus sukurta dar 133 mln. naujų darbo vietų. Apklausos duomenimis, beveik 40 proc. pasaulio įmonių tikisi sukurti naujų darbo vietų dėl automatizavimo ir naujų technologijų, o iki 60 proc. dabartinių darbo vietų dėl skaitmeninimo gali pakeisti kompiuteriai arba robotai. Pramonės revoliucija 4.0 sukurs laimėtojus, kurie gaus naudos, bet lygiai taip pat ir pralaimėtojus, kurie patirs nuostolių.
„Darbo ateitis yra mūsų rankose ir labai priklausys nuo šalių politinių sprendimų. Nuo šių sprendimų, mūsų gebėjimo išnaudoti precedento neturinčių skaitmeninių ir technologinių pokyčių potencialą ir nuo mūsų gebėjimo įveikti kliūtis priklauso, ar mums pasiseks, ar ne.”
– Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
Vokietija pirmauja robotikos srityje
Daiktų internetas yra ketvirtojo pramonės revoliucijos etapo pagrindas. Įprastai pasikartojančias užduotis perims mašinos, o žmonės pradės dirbti kūrybinį darbą. Naudojant gamykloje įdiegtą „mašina-mašinai” ryšį, turėtų smarkiai padidėti produktyvumas ir pasikeisti pramonė. Priemonės bus ne tik pritaikytos atlikti tam tikrą kūrinį, bet ir pritaikytos įvairiems reikalavimams. Mašinų pritaikomumas įtrauks klientus į gamybos procesą. Taigi, dėl lankstumo, susijusio su prietaisų elgsena ir naudojimu, smarkiai sumažės gamybos sąnaudos.
Jei gamybos robotizavimas panaikintų darbo vietas, tokiose šalyse kaip Japonija, Pietų Korėja ar Vokietija kiltų apokaliptinis nedarbas. Tačiau Vokietijoje, kuri yra absoliuti robotikos lyderė Europoje, nedarbo lygis šiuo metu yra mažiausias per pastaruosius 25 metus, nors robotų skaičius Vokietijoje auga daugiau nei vidutiniškai. „Siemens” gamykla Amberge yra 75 % automatizuota, o žmogaus įsikišimas dažniausiai reikalingas tik montuojant įrangą ir koordinuojant kai kuriuos gamybos proceso komponentus. Rezultatas – smarkiai padidėja našumas, o nekokybiško gaminio tikimybė yra tik 0,0000115 %. Net Slovakija yra viena iš robotizacijos lyderių, o mūsų šalyje naudojamų robotų skaičius nuolat auga. Tuo pat metu mūsų užimtumas didėja.
Auganti robotų naudojimo gamyboje tendencija gali perbraižyti pasaulinių vertės grandinių žemėlapį. Anksčiau įmonės perkėlė gamybą iš išsivysčiusių šalių į besivystančias šalis, kuriose yra pigi darbo jėga. Šiuo metu vis daugiau atskirų pasauliniu mastu veikiančių įmonių pavyzdžių, taip pat empirinių tyrimų rodo, kad gamyba grįžta į išsivysčiusias šalis.
Dirbtinio intelekto perkėlimas į kitą lygį
Kad dabartinė pramonės revoliucija tęstųsi ir būtų naudinga pramoninėms šalims, pramonės įmonės, valdžios pareigūnai, mokslininkai ir socialiniai partneriai turi dirbti kartu, kad sukurtų iniciatyvas, panašias į sėkmingą „Pramonės revoliucijos 4.0” iniciatyvą. Šią visame pasaulyje nusistovėjusią sąvoką modernizuos dirbtinis intelektas, nes ateityje ši technologija bus naudojama visur. Įskaitant IT, gamybą, pramoninių gamyklų veiklą, produktus ir paslaugas. Pramoninis dirbtinis intelektas gali pakelti 4.0 pramonės revoliuciją į kitą lygį.
„Skaitmeninės įmonės priemonės vis labiau plinta, ypač automobilių pramonės įmonėse, kurioms labai reikia lankstumo, operatyvaus reagavimo į klientų poreikius, trumpesnio gamybos laiko, didesnės kokybės ir efektyvumo. Kiekvieną minutę nuo gamybos linijos nuvažiuoja vis kitas automobilio modelis su skirtinga įranga, todėl visų lygių valdymo sistemoms keliami visiškai nauji reikalavimai. Tačiau skaitmeninės įmonių technologijos pamažu skverbiasi ir į kitus gamybos pramonės sektorius.”
– Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
Manheimo universiteto mokslininkai teigia, kad dirbtinis intelektas kels grėsmę tik 9 % darbo vietų, EBPO tyrime teigiama, kad 14 %, o Oksfordo universiteto tyrėjai savo straipsnyje teigia, kad automatizavimas kels grėsmę 47 % darbo vietų. Galima tik spėlioti, kaip naujausi dirbtinio intelekto ir mobiliosios robotikos pasiekimai paveiks darbo vietas. Tačiau tai nieko nesako apie darbo vietų automatizavimo tempą. Tendencijos rodo, kad automatizavimas labiausiai gresia žemesnio išsilavinimo ir (paprastai) mažesnių pajamų reikalaujantiems darbuotojams. EBPO tyrime, į kurį neįtraukti demografiniai kintamieji, teigiama, kad nuo 6 % (Norvegijoje) iki 33 % (Slovakijoje) darbo vietų turėtų būti automatizuotos.
