Po „Brexito”, kurio Europos Sąjungoje laukiame jau antrus metus, įvyks didelių pokyčių bendros prekybos, žmonių, prekių ir paslaugų judėjimo srityje. Ar „Brexit” bus naudingas darbdaviams? Kokios yra Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos neigiamos ir teigiamos pusės?
Remiantis nauju tyrimu, „kietasis” „Brexitas”, t. y. Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) be susitarimo, labiausiai paveiktų Maltos, Airijos, Belgijos ir Slovakijos darbo rinką. Šios šalys intensyviai keičiasi prekėmis ir paslaugomis su Didžiąja Britanija. Jungtinė Karalystė importuoja apie 38 proc. maisto produktų, o didžioji dalis maisto produktų importuojama iš ES. Tačiau šis atvirumas netrukus baigsis.
Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES labiausiai paveiks žemės ūkį
Belgijos Leveno katalikiškojo universiteto atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad galimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES turėtų pražūtingų pasekmių visos Europos ekonomikai. Dėl „Brexit” darbo gali netekti iki 1,2 mln. ten dirbančių žmonių. Kadangi Europos rinka yra taip glaudžiai susijusi, „Brexit” turės įtakos mums visiems. Griežtas „Brexit’as” paveiktų skirtingus sektorius skirtingose šalyse. Pavyzdžiui, Brazilijoje ir Bulgarijoje labiausiai nukentėtų žemės ūkis, Vokietijoje ir Čekijoje – automobilių pramonė, Belgijoje ir Austrijoje – mažmeninė ir didmeninė prekyba.
„Šiandieniniame globalizuotame pasaulyje galima daryti prielaidą, kad, jei trūktų tam tikrų prekių, rinkos erdvę daugeliu atvejų labai greitai užpildytų konkuruojanti pasiūla iš ES šalių narių arba lengvatinis importas.”
– Ekonomikos reikalų ministerijos atstovas spaudai
Europos bendroji rinka grindžiama laisvo prekių, žmonių, paslaugų ir kapitalo judėjimo principu. Didžiajai Britanijai išstojus iš ES, susitarimas nebebus taikomas. Jo pasitraukimas taps grandinės, kuri greičiausiai tęsis kelerius metus ir palaipsniui paveiks mus visus, pradžia. Paradoksalu tai, kad „Brexit” paveiks darbo rinką ir pačius britus. Belgijoje atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė milijono iš jų gali netekti darbo. Žinoma, tai turės didelį poveikį ir kitoms Europos šalims. Darbo gali netekti 291 000 vokiečių, 141 000 prancūzų, 139 000 italų ir 122 000 lenkų. Be abejo, Britanijos išstojimas iš ES sukels nemažai problemų.
Daugiau nei 1,2 mln. žmonių neteks darbo
Daugelis analitikų prognozuoja, kad išstojus iš ES nedarbas Britanijoje, kuris šiuo metu siekia apie 5 %, t. y. žemiausią lygį per pastaruosius 10 metų, padidės. Ekonomikos sulėtėjimas taip pat turės neigiamą poveikį darbo užmokesčiui. Didžiosios Britanijos nacionalinis ekonominių ir socialinių tyrimų institutas prognozuoja, kad iki 2030 m. išstojus iš ES realusis darbo užmokestis bus 2,2-7 proc. mažesnis nei tuo atveju, jei Didžioji Britanija būtų likusi bloko nare. Tai prieštarauja „Brexit” šalininkų teiginiams, kad išstojus iš Europos Sąjungos darbo rinka bus dinamiškesnė, jei jai netrukdys Europos reglamentai.
Referendumui įtakos turėjo ir 2016 m. kilusi migracijos krizė. Vokietija norėjo spręsti kvotų ir migracijos krizės problemas, pasitelkdama ES ir Turkijos veiksmų planą. Tai reikštų savanorišką migrantų iš Turkijos priėmimą. Taip pat iškilo klausimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, nes, remiantis statistiniais duomenimis, Jungtinė Karalystė per metus sulaukia daugiau migrantų nei bet kuri kita ES valstybė narė (įskaitant Vokietiją). Dar prieš oficialiai paskelbiant referendumą užsienio bankai, turintys filialų Londone, pradėjo skaičiuoti, kaip perkelti savo lėšas į kitą Europos sostinę.
„Šiuo metu darbuotojai iš užsienio sudaro svarbią Jungtinės Karalystės ekonomikos dalį, o darbo rinka trokšta naujos darbo jėgos. Jei neįvyks katastrofinis nuosmukis, nebus didelio susidomėjimo spręsti problemas esamiems darbuotojams, kad ir koks scenarijus susiklostytų.”
– Ekonominės ir socialinės analizės instituto analitikas
„Kietojo” „Brexit” atveju Jungtinė Karalystė netektų daugiau kaip 1,2 mln. darbuotojų iš visos Europos Sąjungos, kurie šiuo metu joje dirba. Šis žingsnis būtų didžiulis sukrėtimas Didžiosios Britanijos ekonomikai, galintis turėti lemtingų pasekmių.
Didžioji Britanija kaip trečioji šalis
Pagal PPO (Pasaulio prekybos organizacijos) taisykles Didžioji Britanija ateityje taip pat gali veikti kaip trečioji šalis. Tai reiškia, kad ji pati nustatys migracijos politikos taisykles. Tokiu atveju tikriausiai bus įvesta tam tikra taškų sistema, kaip Australijoje, ir darbuotojai iš užsienio bus įdarbinami pirmumo tvarka pagal gebėjimus. Labiausiai tikėtina alternatyva – Europos Sąjungos piliečiai galės be didesnių problemų toliau dirbti Didžiojoje Britanijoje, tačiau negalės gauti, pavyzdžiui, socialinių išmokų. Manoma, kad pasipriešinimas migrantams šioje šalyje buvo labiau pagrįstas nenoru mokėti šias išmokas. Kita vertus, yra darbų, kurių britai nenori dirbti, todėl jiems ir toliau reikės darbo jėgos iš užsienio.
„Brexit” kelia netikrumą investuotojams ir daro įtaką ekonomikos augimui, nes atideda arba net perkelia investicijų ir plėtros sprendimus į kitą geografiją. „Brexit” poveikis Europai ir jos ekonomikos augimui yra akivaizdžiai neigiamas.”
– „DSS Poštová banka” direktorių valdybos narys ir investicijų valdymo vadovas
Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos atrodo neišvengiamas, todėl mūsų užduotis bus visapusiškai pasinaudoti šia galimybe ir stengtis kuo labiau padidinti teigiamą poveikį ekonomikai. Kartu reikės kuo labiau sumažinti Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos bendrijos neigiamas pasekmes. Taigi, norėdamos išlikti konkurencingos, Didžiosios Britanijos įmonės bus priverstos perskirstyti gamybą ir veiklą. Tokiu būdu Didžiosios Britanijos įmonės bus labai suinteresuotos steigti biurus Europoje. Išstojus iš Sąjungos, migracijos parametrai išliks nepakitę, o reguliavimo lankstumas Jungtinėje Karalystėje nepadidės.
