Kai į šį kabinetą įžengs nepažįstamas žmogus, liksite nustebinti. Galbūt jam prireiks akimirkos atsigauti nuo to, kas vyksta prieš jo akis, tiksliau, nuo to, ką jis girdi. Darbo tempas didelis.
Biuro stalai stovi vienas šalia kito, sudarydami raidę U. Už kiekvieno kompiuterio sėdi vyras arba moteris su ausinėmis ausyse. Jie kalbasi vienas per kitą, o kambaryje skamba anglų kalba. Jie įdėmiai žiūri į monitorių, juokauja su telefonu kalbančiu asmeniu, vardija faktus ir išraiškingai kartoja klausimus.
Mes dirbame įdarbinimo agentūros „Atena” anglų kalbos skyriuje, o šie žmonės yra jos anglų kalbos vadovai. Kasdien su jais telefonu susisiekia globėjai iš Rytų ir Vidurio Europos, taip pat žmonės, kurie jau rado darbą Nyderlanduose ar Anglijoje.
Virtualūs patarėjai
Slovakė Marija ką tik išlipo iš traukinio Londone. Ji keliauja aplankyti savo šeimos už 90 km nuo sostinės, kur atsidūrė pirmą kartą gyvenime. Zuzana Nemcová priims jos skambutį. Stoties viduryje stovi moteris ir nori, kad Banska Bystricos biuro vadybininkas palydėtų ją iki metro. „Su tokiomis situacijomis susiduriame nuolat. Net jei siunčiame išsamią informaciją globėjams, jie jos nespausdina, o tada padėjėjams skambiname telefonu.” Zuzana vertina.
Tačiau gyvename šiuolaikinių technologijų pasaulyje. Jaunoji vadybininkė spusteli ant palydovo valdomo žemėlapio ir staiga atsiduria beveik šalia savo kliento – virtualiai. „Išeikite iš stoties, eikite į kairę, praeikite pro viešbutį, pereikite sankryžą ir nusileiskite laiptais į metro”, – nurodo Marija.
Atraskite save iš naujo
Šios agentūros vadovas turi turėti keletą savybių. Ji, kaip ir Siuzana, turi atrasti save iš naujo, kai to reikalauja situacija. Pakelkite telefono ragelį geros nuotaikos ir išlikite šaltakraujiški, kai bus sunku. Tiesą sakant, užsienio darbuotojai skambina į Atėnus dėl bet ko.
„Kai neveikia šildymas, neveikia internetas ir kai šeima neparuošia patalynės. Jie skambina, kai pasikeičia slaugomo senjoro sveikata, net kai jis miršta. Tai taip pat priklauso slaugytojo gyvenimui ir darbui. Ir mes turime į tai reaguoti. Susisiekite su šeima, išspręskite skundus, iškvieskite greitąją pagalbą. Ir visai nesvarbu, kad esame už daugiau nei tūkstančio kilometrų nuo jų”, – aiškina Zuzana.
Optimistiški flegmatikai
Mykolas sėdi prie lango biuro kampe ir gauna informaciją iš kitoje telefono pusėje esančios moters. „O kaip jums sekasi vairuoti, ponia, ar turite vairuotojo pažymėjimą?” Jis užpildo klausimyną, baigia pokalbį ir gurkšteli kavos. Skubus ir greitas. Šie žodžiai esą geriausiai apibūdina jo profesiją.
„Kasdien dirbate su žmonėmis, todėl negalite būti cholerikas. Gana flegmatiškas, kad įveiktų bet kokią situaciją. Tačiau kartu jis nusiteikęs optimistiškai, nes turi palaikyti slaugytojus, būti jų moralinė parama”, – aiškina jis. Michalas Atėnuose dirba jau dvejus metus, o jo kolegos juokaudami sako, kad jis gadina savo aukles. „Žinote, kad kai su jais palaikote gerus santykius, galite juos nuraminti ir tuo pačiu metu jums bus daug lengviau viską spręsti kartu.”
Jam patinka jo darbas, nes, nors jis ir varginantis, jis kasdien patenka į naują situaciją. „Ką labiausiai vertinu? Kad esame puikus kolektyvas. Vienas kitu galime pasikliauti 100 %. Net ir dabar mano kolegė atostogauja, o man skambina jos klientai”, – pasakoja Michalas.
Energingi diplomatai
Šio skyriaus sportininkai per dieną turi aptarnauti mažiausiai šešiasdešimt telefono skambučių. Kartais jų būna iki šimto. Jie taip pat bendrauja su šeimomis ir užsienio agentūromis, kurios apgyvendina savo darbuotojus olandų ir anglų šeimose. Jie turi dirbti energingai, bet išlikti diplomatais, turėti verslo dvasią, entuziazmą, bet išlaikyti distanciją ir profesionalumą.
Net tada, kai planuoto išvykimo dieną globėja paskambina ir praneša, kad į sutartą vietą, kur jos jau laukia šeima, ji nevyks, nes mirė močiutė. „Atkreipiu dėmesį į šį dažniausiai pasitaikantį pasiteisinimą ir skubiai ieškau pakaitalo. Tai yra ir mūsų darbo tikslas”, – priduria Zuzana Nemcova.
