Mokyklų sistema turi įtakos daugeliui valstybės ir jos žmonių gyvenimo aspektų. Darbo rinkos veikimas ir daugelis kitų sričių priklauso nuo švietimo. Šveicarijos švietimo sistema yra gerai apgalvota ir tiesiogiai susijusi su darbo rinka. Dėl šios priežasties Šveicarija yra tokia išsivysčiusi šalis.
Dviguba Šveicarijos švietimo sistema
Šokolado, sūrio ir vyno šalyje vidurinių mokyklų švietimo sistema grindžiama dualiniu ugdymu. Tai reiškia, kad teorija yra tiesiogiai susijusi su praktika. Daugiausia dėmesio skiriama praktiniam mokymui, o ne klasikiniam žinių įsiminimui. Rinkdamiesi vidurinę mokyklą mokiniai renkasi profesiją ir darbą, kuriam juos paruoš tam tikra įmonė, o ne pačią mokyklą. Pastarasis yra tik priedas. Pirmiausia jie pasirenka įmonę, kurioje nori mokytis tam tikros profesijos, o paskui mokyklą, kurioje mokosi profesinio ir bendrojo lavinimo dalykų teorinių pamokų ir dalies praktinio mokymo. Taip jie bus pasirengę gyvenimui ir galės pradėti dirbti visą darbo dieną iškart po mokyklos, nereikės mokytis.
Tokio profesinio mokymo mokiniai vadinami pameistriais. Šias darbo vietas įmonės kuria ribotai. Jei studentas domisi tam tikra profesija, bet neranda įmonės, kurioje galėtų jos mokytis, jam tenka rinktis kitą profesiją, o tai yra šiek tiek nepalanku. Tačiau kadangi ji priklauso nuo realios paklausos ir pasiūlos rinkoje, ji daro teigiamą poveikį šalies ekonomikai, nes sumažėja darbo jėgos paklausos ir laisvų darbo vietų neatitikimas.
Darbuotojai ir studentai vienu metu
Šveicarijos profesinis mokymas siūlo daugybę dalykų, pavyzdžiui, amatų, standartinės pameistrystės, bankininkystės, IT, socialinės rūpybos, sveikatos priežiūros, pedagogikos, gamybos, šokio. Pradėjęs profesinį mokymą mokinys įgyja darbuotojo statusą. Prieš pradėdamas dirbti, jis pasirašo sutartį su įmonės savininku ir nustato mėnesinį atlyginimą, kurį gaus. Tačiau jis nėra tokio paties lygio kaip visą darbo dieną dirbančio darbuotojo. Įmonė ne tik parengia mokinį darbui, bet ir paprastai suteikia jam darbą, kai jis baigia mokyklą. Kita nauda – jaunuolis integruojamas į komandą, kurios visateisis narys jis yra. Įmonėse turi būti paskirtas už šį procesą atsakingas asmuo. Kad galėtų eiti šias pareigas, ji turi būti baigusi mokytojo minimumą. Pameistriai vieną ar dvi dienas mokosi mokykloje ir tris ar keturias dienas per savaitę praleidžia įmonėje.
Jie gali ne tik dirbti, bet ir toliau mokytis.
Baigę profesinį mokymą ir išlaikę brandos egzaminą šveicarai gali dirbti arba – geresnieji – stoti studijuoti į praktinio mokymo koledžą ar universitetą. Šveicarijoje aukštasis mokslas skirstomas į universitetus, kolegijas ir aukštojo mokslo institutus. Dažniausiai baigę profesines vidurines mokyklas mokiniai stoja į profesinę kolegiją, o baigę vidurinę mokyklą – į universitetą. Jei po vidurinės profesinės mokyklos jie nori stoti į universitetą, turi baigti vienerių metų trukmės mokymą, per kurį papildo trūkstamas teorines žinias.
Privalomasis mokymasis Šveicarijoje trunka devynerius metus. Tada mokiniai gali mokytis minėtoje profesinėje vidurinėje mokykloje arba gimnazijoje. Mokiniai, kurie nežino, ar po pradinės mokyklos nori eiti į gimnaziją ar profesinę mokyklą, arba mokiniai, kurių rezultatai prastesni, turi galimybę pradėti mokytis vadinamuosiuose pereinamuosiuose kursuose, t. y. pereinamuoju laikotarpiu. Silpniau besimokantiems mokiniams siūlomi ne tokie sudėtingi dvejų metų kursai, kuriuos baigę jie gauna pažymėjimą. Baigę mokyklą, jie vis dar turi galimybę studijuoti profesinę specialybę. Įvairūs konsultantai, pavyzdžiui, socialiniai darbuotojai, karjeros konsultantai ir darbuotojai, integruoti į kiekvienos įmonės profesinio mokymo sistemą, padeda mokiniams priimti karjeros sprendimus.
Sėkminga Šveicarijos švietimo sistema
Profesinio mokymo sistema Šveicarijoje yra gerai išplėtota. Tai rodo svarbus rodiklis – mažas nedarbas. Jis neviršija 7 %. Šveicarijoje jaunimo nedarbo lygis yra mažiausias Europoje. Tuo tarpu dabartinis EBPO šalių vidurkis yra apie 12 proc.
Ši sistema labai patraukli jauniems šveicarams, nes jie mokosi praktinių dalykų, be to, studijuodami gauna pinigų ir jiems nereikia dirbti įvairių darbų ne visą darbo dieną. Šveicarija, kaip konfederacija, kartu su atskirais kantonais (valstybėmis narėmis) ir pačiomis įmonėmis kuria profesinio mokymo sistemą. 60 proc. su mokymu susijusių išlaidų padengia atskiros įmonės. Jos turi pakankamai išteklių, kad galėtų finansuoti ir gamybos procesą, ir mokinių profesinį mokymą.
Ši sistema yra labai naudinga ir veiksminga, nes užtikrina, kad žmonės dar studijų laikais turėtų darbą visam gyvenimui. Šveicarija turėtų būti pavyzdys kitoms šalims, kaip tobulinti mokyklų sistemą ir susieti ją su realiu gyvenimu. Be to, vietinė sistema suteikia galimybę per gyvenimą be jokių problemų keisti profesiją. Būtent dėl šios sėkmingos mokyklų sistemos Šveicarija yra maloni šalis, kurioje viskas veikia ir kurioje gera gyventi.
Sužinokite, kokias privilegijas savo darbuotojams siūlo patrauklūs darbdaviai. Svarstote, kaip valdyti savo finansus rekordiškai kylant kainoms ir didėjant infliacijai? Idėjų galite rasti šiame tinklaraštyje.
