Pasaulis keičiasi, o kartu su juo atsiranda dalykų, kurie kelia mums stresą. Prieš 50 000 metų mūsų pagrindinis rūpestis buvo plėšrūnai. Šiandien susiduriame su daugybe stresą keliančių veiksnių, tokių kaip darbo terminai, eismo spūstys ir net nerimą keliančios trumposios žinutės. Nepaisant šių pokyčių, žmogaus reakcija į stresą iš esmės nepakito.
Kodėl žmogaus organizmas taip reaguoja į stresą?
Nesvarbu, ar susiduriame su artėjančiu liūtu, ar su nerimą keliančiu pranešimu. Smegenyse esantys neuronai inicijuoja identiškas reakcijas. Adrenalinas, acetilcholinas ir kitos cheminės medžiagos išplaunamos į organizmą. Dėl to padažnėja širdies plakimas ir kvėpavimas, išsiplečia mokinių akys. Visa tai įvyksta maždaug per pusę sekundės.
Ką galime padaryti, kad tai sustabdytume?
Pasak Andrew D. Hubermanno, šią problemą galima išspręsti. Vienas iš jo tiriamų kvėpavimo modelių vadinamas fiziologiniu – tai kvėpavimas, kai po dviejų įkvėpimų per nosį seka ilgas iškvėpimas per burną. Hubermanno teigimu, jis veikia taip: „Plaučiuose yra mažos kišenėlės (alveolės), kurių tūris didėja priklausomai nuo įkvepiamo oro kiekio. Deguonies kiekis ima mažėti, o anglies dioksido kiekis kraujotakoje ir organizme didėti, o tai yra didelė streso reakcijos signalo dalis.”
Dvigubas kvėpavimas atveria alveoles ir į jas patenka daugiau deguonies. Tuo pačiu metu ilgai iškvėpdami atsikratysite anglies dioksido. Pasak Hubermanno, tai technika, kurią žmonės gali naudoti bet kada ir bet kur, kad sumažintų stresą.
Ar pakanka kvėpavimo technikos stresui įveikti?
Kvėpavimo mokymas gali būti puiki trumpalaikio streso valdymo priemonė. Tačiau tai tik padeda mūsų smegenims „įkvėpti gryno oro”. Todėl svarbu įsisavinti įpročius, kurie padeda valdyti stresą ilguoju laikotarpiu.
Viena iš veiksmingų streso valdymo strategijų – fiziniai pratimai, kurie, kaip įrodyta, mažina streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekį ir didina endorfinų, geros savijautos medžiagų, kiekį. Nesvarbu, ar tai būtų greitas pasivaikščiojimas, jogos pamoka, ar treniruotė, fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
Kitas veiksmingas būdas valdyti stresą – sukurti stiprią paramos sistemą. Tai gali būti draugai, šeima, bendradarbiai ar paramos grupės. Pokalbis su kuo nors apie savo stresą ir baimes padeda mums pasijusti išgirstiems. Kartu tai suteikia mums naujų įžvalgų ir galimų sprendimų. Be to, leidžiant laiką su artimaisiais ir dalyvaujant socialinėje veikloje sukuriamas ryšio ir priklausomybės jausmas, kuris padeda sumažinti streso ir izoliacijos jausmą. Stiprios paramos kūrimas reikalauja laiko ir pastangų, tačiau tai yra galingas paguodos ir atsparumo šaltinis sunkiais laikais.
Svarbiausia spręsti problemas, o ne simptomus.
Bendrovėje Atena tikime problemų sprendimu. Tą patį pastebime ir kalbėdami apie stresą – naudinga žinoti, kaip su juo susidoroti. Tačiau dar svarbiau atsikratyti jos priežasties. Jei dėl santuokos problemų patiriate stresą, tikriausiai turėtumėte su kuo nors pasikalbėti arba apsilankyti pas terapeutą. Jei stresą sukelia miego trūkumas, galbūt laikas pakoreguoti savo dienotvarkę. Jei jūsų streso priežastis – finansinis nestabilumas, tikriausiai laikas ieškoti geriau apmokamo darbo.
Negalime padėti jums išspręsti jūsų santuokos ar kasdienės rutinos. Kita vertus, mes Atėnuose galime jums pasiūlyti geresnį darbą! Dėl mūsų 15 metų patirties visą stresą galite palikti mums ir susitelkti į tai, kas jums svarbu – gerai atlikti savo darbą ir tobulėti profesinėje srityje. Dirbkite su profesionalais – sėkmė neatsitiktinė!
