1. Transporto priemoką už važiavimą į darbą ir iš darbo (toliau – priemoka) Tarnyba gali skirti darbdaviui pagal rašytinį susitarimą, jeigu darbdavys kasdien veža darbuotojus į darbą ir iš darbo dėl to, kad nėra įrodymų, jog apskritai nėra galimybės vežti darbuotojus viešuoju transportu arba nėra galimybės vežti juos viešuoju transportu tokia apimtimi, kuri atitiktų darbdavio poreikius. Išmoka negali būti skiriama, jei buvo skirta išmoka transportui į darbą iki 60 metų.
  2. Jei tenkinamos 1 dalies sąlygos, skiriama ne didesnė kaip 50 % darbuotojų vežimo į darbo vietą ir iš jos išlaidų kompensacija.
  3. Pašalpą skiria institucija, kurios teritorinėje apygardoje yra darbdavio registruota buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta, jei darbdavys yra fizinis asmuo.

Susitarime dėl įnašo turi būti nurodyta:

  1. susitarimo šalių asmens duomenys ir identifikavimo duomenys,
  2. per mėnesį pervežamų darbuotojų skaičius,
  3. transporto atstumas km,
  4. numatomos mėnesinės darbuotojų transporto išlaidos,
  5. 1 dalyje nurodytų faktų įrodinėjimo būdas,
  6. didžiausią įmokos sumą, jos specifikaciją ir mokėjimo būdą,
  7. įnašo skyrimo sąlygas,
  8. sutartų sąlygų laikymosi kontrolės metodas,
  9. sąlygas ir terminą, iki kada turi būti patvirtinta dotacija,
  10. įnašo ar jo dalies grąžinimo būdas, jei nesilaikoma sutartų sąlygų,
  11. darbdavio įsipareigojimas per 30 kalendorinių dienų pranešti Institucijai apie bet kokius sutartų sąlygų pakeitimus,
  12. Institucijos įsipareigojimą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo darbdavio dokumentų pateikimo dienos teikti darbdaviui mėnesinę įmoką,
  13. kitus sutartus duomenis.