Kaip pasikeitė darbo jėgos kaina nuo 2004 m.?

Nuo 2004 m. į Europos Sąjungą įstojo 13 naujų valstybių narių (įskaitant Slovakiją). Per tą laiką šiose šalyse buvo atlikta daug reikšmingų investicijų, daugiausia dėl mažos darbo jėgos kainos. Tačiau kaip padėtis pasikeitė mūsų narystės ES laikotarpiu? Ar naujosios valstybės narės vis dar patrauklios investuotojams?

Darbo sąnaudas vertiname pagal rodiklį„Vidutinės valandinės darbo sąnaudos”. Įtraukiamos visos darbdavio darbo sąnaudos (darbo užmokestis + mokesčiai + rinkliavos). Toliau pateiktoje lentelėje parodyta, kaip 2004-2016 m. keitėsi darbo jėgos kaina naujosiose ES valstybėse narėse.

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad darbo jėgos kaina padidėjo visose šalyse. Tačiau augimo tempai buvo labai skirtingi.

Kurios šalys tampa mažiau patrauklios investuotojams dėl darbo jėgos sąnaudų? Visų pirma, Slovakija ir Estija. Šiose dviejose šalyse nuo 2004 m. darbo jėgos kainos didėjo labiausiai. Jos daugiau nei 150 proc. aplenkė net tokias didžiąsias Europos šalis kaip Lenkija, Čekija ir Vengrija (šiose šalyse darbo jėgos kaina išaugo 40-80 proc.).

Kurios šalys įdomios investuotojams? Kalbant apie darbo jėgos sąnaudas, neabejotinai Bulgarija ir Rumunija. Nors darbdavių darbo sąnaudos šiose šalyse išaugo daugiau nei 170 %, darbo jėgos kaina jose vis dar yra maždaug 50 % mažesnė nei Slovakijoje. Todėl manome, kad artimiausiais metais daugiausia didelių investicijų galima tikėtis Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Reikėtų pažymėti, kad darbo jėgos kaina yra labai svarbus, bet ne vienintelis veiksnys, lemiantis investuotojų sprendimą, kur nukreipti savo investicijas. Priimdami sprendimus jie taip pat atsižvelgia į infrastruktūros būklę, politinę padėtį, demografinius pokyčius ir daugelį kitų veiksnių.