Perdegimo sindromas yra vis dažniau vartojama frazė. Dar labiau apgailėtina tai, kad šis reiškinys tampa vis labiau paplitęs. Kodėl taip nutinka ir kaip to išvengti ?
Perdegimo sindromas – tylusis žudikas
Perdegimo terminą 1974 m. įvedė amerikiečių psichoanalitikas Herbertas J. Freudenbergeris, aprašęs jį žurnale „Journal of Social Issues”. Jis tai apibūdino dirbdamas su pagalbos profesijų savanoriais įstaigose, teikiančiose paliatyviąją pagalbą pacientams. Būtent šiuos sveikatos priežiūros darbuotojus paveikė perdegimo sindromas. Jis apibrėžiamas kaip fizinio, emocinio, psichologinio ir protinio išsekimo būsena.
Šios ligos atsiradimo priežastis – gyvenimas skubančiame laike, kuriame akcentuojamas veiklos efektyvumas, sėkmė, geriausių rezultatų siekimas, perdėtas perfekcionizmas, nekompensuojamas poilsiu. Susiduriame su nusistovėjusiu teiginiu: „Kas nedega, tas nedegs”. Dažniausiai šia liga suserga didelį entuziazmą darbui turintys žmonės, kurie daug ką užsikrauna ant savo pečių. Paradoksalu, bet vėliau šis žmogus praranda entuziazmą, o vietoj jo atsiranda nusivylimas ir pasibjaurėjimas, energijos trūkumas ir galiausiai gyvenimo prasmės praradimas.
Kai kurioms profesijoms gresia didesnis pavojus
Perdegimo sindromas taip pat pasireiškia priklausomai nuo žmogaus profesijos. Ji labiausiai gresia žmonėms, kurie intensyviai bendrauja su kitais žmonėmis arba yra už ką nors labai atsakingi. Tai žmonės, daugiausia dirbantys sveikatos priežiūros, švietimo, socialinės rūpybos ir socialinių paslaugų srityse. Kita vertus, jis nevengia jokios profesijos ir gali pasireikšti visiems be išimties. Nuolatinis stresas prisideda prie perdegimo sindromo, kuris palaipsniui pasireiškia.
Kaip sužinoti, kad pakliuvote į spąstus?
Perdegimą lydi daugybė apraiškų ir simptomų. Gali būti, kad esate paveiktas, jei ant savęs pastebite tokias apraiškas kaip:
- visiškas išsekimas – fiziniai simptomai: galvos ir širdies skausmas, skrandžio problemos arba miego sutrikimai,
- pasitraukti į izoliaciją ir nutraukti socialinius ryšius,
- nuo dirglumo iki agresijos, kurios žmogus negali kontroliuoti,
- Padidėjęs sergamumas – susilpnėja imuninė sistema, o tai pasireiškia polinkiu sirgti,
- džiaugsmo praradimas, depresija iki nevilties.
Perdegimo sindromo etapai
Pasak Christinos Maslach, perdegimo sindromo modelį sudaro keturios fazės:
Entuziazmas ir perkrovimas
Pirmąjį etapą apibūdina tai, kas dar tik laukia, o tai vėliau veda į katastrofą. Ir tas idealistinis entuziazmas, noras atsiduoti, noras dirbti labai intensyviai ir kuo geriau. Visa tai daryti jį skatina didžiulis savirealizacijos troškimas.
Emocinė ir fizinė perkrova
Šiame etape palaipsniui pradeda reikštis išsekimas. Nukentėjęs asmuo nesugeba susidėlioti prioritetų, abejoja, jį slegia nuovargis. Net ir tokiu atveju verta kreiptis į specialistą, o tai dažnai neįmanoma. Šioje fazėje pasireiškia problemos neigimas, kuris yra gynybos mechanizmas. Kita vertus, šiandieniniame skubančiame laike net nepastebime savo niūrios nuotaikos, kuri palaipsniui perauga į blogesnes fazes.
Kitų žmonių dehumanizavimas kaip apsauga nuo perdegimo
Sergančiajam gali pasireikšti neapykanta ir pyktis kitiems, jis praranda susidomėjimą, turi empatijos problemų ir dėl to sutrinka santykiai.
Statymas prieš visus ir viską – perdegimas
Paskutinėje stadijoje pasireiškia stiprus negatyvizmas ir abejingumas. Visiškai sugriūva ir apleidžia, taip pat atsiranda polinkis į somatines ligas.
Taip pat su sindromu susijusias problemas skirstome į:
- pirminis – žmogus dirba vis daugiau ir daugiau, bet nejaučia entuziazmo. Jis nusiteikęs viską mesti. Jis netgi linkęs save stimuliuoti tokiomis medžiagomis kaip alkoholis, raminamieji vaistai, kava. Staigūs pykčio ar emocijų protrūkiai, pasireiškiantys verksmu.
- ūmus – jis jaučia, kad negali įveikti pykčio ir įniršio. Atsiranda sveikatos problemų arba pirmieji pojūčiai, kad jis nebenori gyventi ir verčiau mirtų.
- lėtinis – vengia darbo pareigų. Sustiprėja mintys apie mirtį, žmogus atsisako kalbėtis su šeima apie savo problemas arba įspėja apie atleidimą iš darbo. Ji negali pripažinti problemų.
Prevencija
Turime stengtis užkirsti kelią šiam neigiamam reiškiniui, nes jis gali turėti lemtingų pasekmių. Tai ne tik paprasčiausias pervargimas. Būtina daug laiko praleisti su artimaisiais, žmonėmis, kuriuos mylime. Pasirūpinkite sveika gyvensena. Patartina išeiti pasivaikščioti ir pabūti gamtoje, kur pasisemsite energijos. Idealus prevencinis žingsnis – užsiimti kokia nors sportine veikla (bėgimu, plaukimu, joga). Tai gali būti bet kas, kas jums patinka. Skirkite laiko sau, raskite laiko sau. Užsukite pasidaryti veido procedūros, masažo ar išgerti alaus su draugais. Svarbiausia yra psichohigiena . Jei jaučiatės pavargę, pasiimkite kelias laisvas dienas ir aplankykite trokštamą vietą. Venkite rutinos, kuri žudo, ir iš anksto suplanuokite, kaip praleisite laisvalaikį. Venkite darboholizmo ir perfekcionizmo.
Atėnuose imamės priemonių, kad išvengtume išsekimo ir pervargimo. Reguliariai vykstame į komandos formavimas, išvalyti galvas nuo darbo pareigų.
Perdegimo sindromas ir grįžimas į įprastą gyvenimą
Pagrindinis žingsnis, padedantis ištrūkti iš užburto rato, yra pripažinti, kad kažkas su mumis negerai. Sprendimas – rasti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio . Reikia rasti laiką, kai nesusiduriate su darbu ar kitais stresą keliančiais reikalais. Nesineškite darbo namo. Jei jau sergate šia liga, pasistenkite atsiduoti tam, kas anksčiau jus džiugino. Jei manote, kad jums reikia profesionalios pagalbos , nesigėdinkite kreiptis į psichologą ar psichiatrą. Jie padės jums grįžti į įprastą gyvenimą. Jie yra čia tam, kad tai darytų, ir turi su šia liga susijusios patirties.
Jei jus domina ši tema, galite apsilankyti portale, kuris specializuojasi šioje srityje ir pateikia daugiau įžvalgų.
