1 KLAUSIMAS. Nepakankama kvalifikacija
Tokia darbo jėga yra ekonomiškesnė, tačiau ar ji pakankamai kvalifikuota?
Viena vertus, Vakarų Europos darbdaviai mano, kad darbuotojai iš Vakarų Europos yra palankesni dėl darbo užmokesčio reikalavimų, tačiau, kita vertus, jie abejoja jų kompetencija ir kvalifikacija. Šis išankstinis nusistatymas suprantamas, nes jis savaime išplaukia iš to, kad Rytų Europa vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos bendrojo išsivystymo srityje.
Taip pat galima pažvelgti į šią žalą iš kitos pusės. Vidurio ir Rytų Europoje amatai ir rankų darbas turi svarbias tradicijas. Šie darbuotojai yra tikrai kvalifikuoti ir turi vikrias rankas. Ypač tokiose srityse kaip gamyba, gamyba, inžinerija, statyba, sandėliai…
Kitas faktas yra tas, kad daugelis darbuotojų, vykstančių į tokias šalis kaip Nyderlandai ar Vokietija, yra pasirengę „sušvelninti” savo reikalavimus ir dirbti darbą, kuris neatitinka jų kvalifikacijos. Yra kelios priežastys. Pirma, daugelis jų nepakankamai moka vietos kalbą. Tai trukdo jiems visapusiškai naudotis savo kvalifikacija. Antra, šie darbuotojai yra pasirengę dirbti net ir žemos kvalifikacijos darbą, už kurį mokamas mažesnis atlyginimas, nes tikisi, kad ateityje gaus geresnį darbą.
2 PROBLEMA: Prastas kalbos lygis
O kaip dėl kalbos barjerų, ar darbuotojas supras, kas yra jo darbas?
Bendravimas darbo vietoje su vadovu yra labai svarbus, net ir komandoje geriau, kai darbuotojai supranta vieni kitus ir dirba kaip komanda, o tai gali duoti geresnių rezultatų įmonei.
Savaime suprantama, kad jei norite vykti į užsienį dirbti, turite mokėti bendrauti kasdienėse situacijose. Vidurio ir Rytų Europos gyventojai taip pat tai supranta, o jų kalbinis raštingumas kasmet gerėja. Jie paprasčiausiai žino, kad mokėdami bent vieną pasaulio kalbą turi daug daugiau galimybių rasti darbą užsienyje, šiuo atveju Vakarų Europoje, kuri yra labai patraukli darbo vieta.
Pavyzdžiui, darbuotojai iš Rumunijos. Jie žino, kad Rumunijoje gali susikalbėti tik rumunų kalba, todėl pasaulinės kalbos mokėjimas savaime tampa savaime suprantamu dalyku. Apskritai, kuo centrinė VRE šalis, tuo geresnės anglų kalbos žinios. Anglų/vokiečių kalba jau yra privaloma pradinėse mokyklose ir vis dažniau diegiama net vaikų darželiuose. Prioritetinis rusų kalbos mokėjimas ir privalomas mokymas yra posovietinių šalių išgyvenimas, o vyresnėms kartoms – nostalgija…
3 PROBLEMA: Drausmės stoka ir kitoks mentalitetas
Ar šių šalių darbuotojai yra drausmingi, ar jie nebus problemiški?
Šis išankstinis nusistatymas beveik visais atvejais yra priešingas tikrovei. Jei dar kartą pažvelgtume į istoriją, būtent posovietinių šalių gyventojai yra itin drausmingi. Tai kyla iš buvusio griežto politinio-socialinio režimo, pagrįsto planų, normų, tikslų vykdymu. Darbuotojų drausmė darbo vietoje buvo svarbiausia.
Taip pat svarbu prisiminti, kad dauguma žmonių nevyksta už tūkstančių kilometrų nuo šeimos, kad prisidarytų problemų. Jie išvyksta norėdami gauti geresnio gyvenimo galimybę ir padaryti savo darbdavį laimingą. Jie nori gerai įsidarbinti, kad turėtų kuo didesnį darbo saugumą ir būtų naudingi įmonei, kuri suteikė jiems galimybę dirbti padoriai apmokamą darbą.
O dabar keletas faktų apie žmones, kurių ieškome darbo Vakarų Europoje
1. TURI PUIKIĄ MOTYVACIJĄ.
Atvirai kalbant, užsienyje jie uždirba daugiau nei namuose ir aprūpina savo šeimas. Taigi jiems tikrai rūpi darbas, jie stengiasi, kad gautų gerus įvertinimus. Todėl jie yra tikrai motyvuoti stengtis kuo geriau.
2. JIE DIRBA NET TADA, KAI TAI NETINKA ŠEIMININKAMS.
Šventės, atostogų sezonas, viršvalandžiai. Vietos darbuotojai jų atsisako ? Žmonės iš Rytų ir Vidurio Europos mielai priima juos į darbą, kad galėtų daugiau uždirbti ir taip padengti darbo jėgos trūkumą kritiniais laikotarpiais.
3. ŠVIETIMAS IR MOKYMAS
Ankstesniame politiniame ir socialiniame režime didelis dėmesys buvo skiriamas švietimui, ir ši tradicija tęsiama. Vidurio ir Rytų Europos universitetų sistema yra didelė, prieinama ir specializuojasi inžinerijos ir gamtos mokslų srityse. Pavyzdžiui, Ukrainoje informatikos bakalauro laipsniui įgyti reikia ketverių metų mokymosi, t. y. daugiau nei kitose šalyse.
4.PRATURTINTI KOLEKTYVĄ
Kai darbuotojai pradeda kalbėti apie savo kultūrą ir tradicijas, tai yra naujų santykių pradžia. Net jei iš pradžių darbdavys nerimauja dėl skirtumų, netrukus pastebi, kad šie skirtumai ir žmogiškas smalsumas veikiau suvienija, praturtina ir sustiprina jo komandą. Kultūriniai skirtumai nėra tokie dideli ir apskritai galima kalbėti apie kultūrinius panašumus tarp Vakarų ir Rytų Europos. Mes visi esame europiečiai…
